Kvietimas dalyvauti viešojoje konsultacijoje
Europos Komisija (toliau – EK) š. m. rugpjūčio 7 d. inicijavo viešąją konsultaciją, skirtą surinkti duomenis apie iššūkius, kylančius valstybėms narėms ir regionams, besiribojantiems su Rusija, Baltarusija ir Ukraina. Ši informacija bus naudojama rengiant Paktą dėl pasienio regionų ateities (toliau – Paktas), kuris, planuojama, bus paskelbtas iki 2025 metų pabaigos. Apie Pakto rengimą paskelbė EK vicepirmininkas, atsakingas už Sanglaudą ir reformas, Raffaele Fitto Beloveže, Lenkijoje vykusioje aukšto lygmens konferencijoje, skirtoje pasienio regionų iššūkiams.
Viešojoje konsultacijoje galite dalyvauti iki rugsėjo 18 d. pasinaudodami šia nuoroda: Pact for the eastern border regions.
Lietuvos kaimynystės su Rusija ir Baltarusija tema užima svarbią vietą derybose dėl 2028-2034 m. Europos Sąjungos (toliau – ES) daugiametės finansinės perspektyvos. Iššūkiais, kylančiais dėl nesaugios kaimynystės, grindžiamas didesnis lėšų poreikis, galimų intervencijų sąrašo išplėtimas, kiti programų administravimo lankstumai.
Lietuvos pozicija dėl regionų, besiribojančių su Rusija ir Baltarusija
Lietuvos pozicija remiasi nuostata, kad visa valstybė yra pasienio regionas (t. y., pasienio regionai traktuojami NUTS2 lygmeniu). Ši nuostata grindžiama tuo, kad Lietuva yra maža ir atvira ekonomika, todėl tam tikri rodikliai, rodantys kaimynystės su agresorėmis valstybėmis neigiamą poveikį, yra per stambūs, kad būtų stebimi smulkesniais teritoriniais vienetais (t.y., apskritimis ar savivaldybėmis). Pavyzdžiui, neigiama įtaka visos šalies mastu stebima tokiuose sektoriuose, kaip krovinių pervežimas, turizmas, infliacija, kredito reitingai ar investuotojų atsargumas. Be to, esant įtemptai geopolitinei situacijai didėja civilinės saugos stiprinimo, kritinės infrastruktūros apsaugos, karinio mobilumo poreikiai. Poziciją, kad pasienio regionais laikomi NUTS2 lygmens teritoriniai vienetai, remia ir kitos su agresorėmis šalimis besiribojančios ES valstybės (Estija, Latvija, Lenkija), su kuriomis 2024 m. buvo pasirašyta bendra deklaracija „Stiprių ir atsparių Europos Sąjungos regionų, besiribojančių su agresorėmis valstybėmis, vystymasis“ (pridedama).
Lietuva siekia gauti papildomą finansavimą 2028-2034 m. ES finansiniame laikotarpyje, siekiant spręsti kaimynystės su Rusija ir Baltarusija keliamus iššūkius.
Dalyvaujant įvairiuose tarptautiniuose formatuose, raginame nepamiršti pasienio su Rusija ir Baltarusija iššūkių ir pasisakyti apie juos sustiprinant Lietuvos poziciją.
Dėmesys pasienio regionams Europiniame kontekste
EK viceprezidento R. Fitto prioritetuose minima pagalba rytiniams pasienio regionams (eastern border regions), labiausiai paveiktiems dėl Rusijos karo Ukrainoje siekiant atliepti specifinius šių regionų iššūkius ir remti jų vietinių ekonomikų perorientavimą.
Š.m. balandžio 1 d. EK išplatintame pasiūlyme dėl 2021-2027 m. Sanglaudos politikos reglamentų keitimų Vidurio peržiūros kontekste, numatyti papildomi lankstumai NUTS2 regionams, besiribojantiems su Rusija, Baltarusija ir Ukraina. Reglamentų pakeitimo pasiūlyme numatoma, jog valstybėms narėms, perskirsčiusioms bent 10 % visos 2021-2027 m. ES fondų investicijų programos lėšų į naujus prioritetus, visai programai suteikiamas 10 procentinių punktų didesnis kofinansavimas bei 9,5 % avansas nuo visos ERPF, SaF ir ESF+ fondų sumos.
Liepos 16 d. paskelbtuose reglamentų pasiūlymuose, nustatančiuose taisykles bei finansines alokacijas 2028-2034 m. laikotarpiui, dėmesys pasienio regionų iššūkiams atliepti kol kas yra ribotas ir neatliepia Lietuvos pozicijos.
Dalyvavimas viešojoje konsultacijoje
Raginame dalyvauti šioje EK viešojoje konsultacijoje teikiant duomenis apie jūsų regiono iššūkius, kylančius dėl kaimynystės su Rusija bei Baltarusija. Viešojoje konsultacijoje galite dalyvauti iki rugsėjo 18 d. pasinaudodami šia nuoroda: Pact for the eastern border regions. Svarbu paminėti, kad teikiant duomenis būtina prisijungti prie Europos Sąjungos portalo paskyros.
Nepaisant to, kad pasienio regionai šiuo metu traktuojami NUTS2 lygmeniu, kiekybiniai duomenys ar kitokie kokybiniai įrodymai, pagrindžiantys neigiamą kaimynystės su Rusija ir Baltarusija poveikį, yra aktualūs įvairiais teritoriniais lygmenimis (pvz., konkretus pasitraukęs investuotojas iš konkrečios savivaldybės ar konkrečioje savivaldybėje kylantys psichologiniai iššūkiai ir pan.)
Teikiant informaciją kviečiame atliepti šiuos klausimus:
- Kokius ekonominius, socialinius ar saugumo iššūkius, susijusius su Lietuvos ir (ar) jūsų regiono kaimynyste su Rusija ir Baltarusija, patiria jūsų regionas / savivaldybė?
- Ar galite pateikti konkrečių pavyzdžių ar kiekybinių duomenų, pagrindžiančių šiuos iššūkius?
- Ar jūsų regionas / savivaldybė patiria papildomų investicinių išlaidų, susijusių su Lietuvos ir (ar) regiono kaimynyste su Rusija ir Baltarusija
- Jei taip, kokio pobūdžio tai išlaidos (pvz., infrastruktūros apsauga, civilinė sauga, socialinių paslaugų plėtra ir pan.)?
- Ar nuo Rusijos karo Ukrainoje pradžios jūsų regionui / savivaldybei teko susidurti su papildomais iššūkiais?
- Kokie iššūkiai? Kaip pasireiškia?
- Ar dėl nesaugios kaimynystės buvo priimti kokie nors sprendimai ar keitėsi regiono / savivaldybės veiklos prioritetai?
- Pvz., ar teko atsisakyti planuotų investicijų, nukreipti lėšas kitoms reikmėms ir pan.?
EK planuojamas išleisti paktas dėl pasienio regionų ateities pasitarnaus kaip įrodymas derybose, siekiant papildomo finansavimo ar lankstumų 2028-2034 m. finansiniu laikotarpiu. Siekiant surinkti kuo didesnę duomenų įvairovę, jūsų įsitraukimas yra labai svarbus.